Kęstutis

Tragedija penkiuose aktuose

Qui per virtutem peritat non interit.

Plautus

Žmogystės

Kęstutis
Biruta — jo pati¹
Vytautas — sūnus
Jogaila
Marė — jo sesuo.
Vaidyla — Marės vyras, Jogailos šalininkas
Prora Bilgenas — vadas Jogailos pilies vartų
Butrimas — Kęstučio bičiulis
Aldona
Kunonas, Konradas, Albanas — kryžiokai²
Vaidila³
Tarnas
Ricieriai⁴, vaidilos, ginkluoti dvarininkai, samdininkai.

AKTAS PRIMAS

salė Vilniaus pilyje; didžiosios durys gilumoje; tiesiai ir po kaire durys į kitas pilies sales; kairėj scenos pusėj sėdi priešais ant paaukštinto sosto Jogaila; šaly jo iš vienos pusės stovi Marė, iš kitos Vaidyla

SCENA I

Jogaila, Vaidyla, Marė

VAIDYLA

Metas jau liautis, didi kunigaikšti,

Nieko neveikus — tai garbės neduoda.

Siųsdamas mane pas kryžiokų mistrą⁵,

Tuojau rengeisi ant Kęstučio žemių

Užpult, įsakęs su zokonu⁶ tvirtą

Sandorą⁷ kurti. Zokons prisirengęs⁸.

Tik kunigaikštis užmanymus maino

Ir nesilaiko sandoros įkurtos.

JOGAILA

keldamas nuo sosto

Kalbi per smarkiai!

VAIDYLA

Nėsa⁹ tikras tarnas —

Aukščiau statau aš už gyvastį¹⁰ savo

Tavo didybę.

JOGAILA

eidamas nuo sosto ant vidurio scenos

Jei mintis taip ilgai

Svarsčiau, tai šitam priežastį nešioju

Širdies gilybėj. Kaip tik noriu ranką

Ištiest prie darbo, tai mane sulaiko

Iš mažų metų likę atminimai.

Ir teisus veidas kunigaikščio dėdės

Žiūri į mane ir niekina mane. užsirūpina¹¹

Argi galiu aš su vokiečiais tartis

Ir kelti ranką prieš tą, kurs karūną

Ant galvos mano, laimindams, uždėjo?

Luktelėjęs O vienok mane budina¹² iš miego

Įkvėptas balsas, verčiantis prie darbo.

VAIDYLA

Skubintis reikia, nėr kada svarstyti.

Panemunyj jau kiyžiokai ginkluoti.

JOGAILA

Ką sakys Vytauts?

MARĖ

Pervirš atsargus tu.

Vytaučio rankos, kaip matau, bijaisi.

JOGAILA

Jis buvo broliu.

MARĖ

Bet taps priešų tavo,

O priešai reikia išsyk gerai stverti.

JOGAILA

Ir išdavėju likti?

MARĖ

Na tai būk sau

Kęstučio valios įrankiu ir laukki,

Vis nusileisdams, ik neteksi sosto.

VAIDYLA

Viešpatie, laukti gana pavojinga.

Bevengiant ilgai, gali tavo siekiai

Išeit į viršų, o senis Kęstutis

Tau neatleistų. Ir zokons atkreiptų

Ginklus prieš tave, jeigu jo neremtum

Po sutarimo...

JOGAILA

smarkiai

Vaidyla! Žinoki,

Kad, sukalbėdama su mistru, kryžiokams

Daugiau žadėjai, ne kaip įsakyta.

VAIDYLA

Tai nubausk mane, jei aš tavo mintį,

Išreikštą žodžiais, negerai supratęs.

Atvirai viską pasakyt Kęstučiui.

Išduoki kaltą — tegul galva mano

Santaiką atperk ir dėdės malonę.

Tai tiktai lieka tau, viešpatie, tąsyk,

Jei mintį savo atmainyt ketinsi...

JOGAILA

Tarytum, noras, manyje užaugęs,

Yra man lemtas — netsimainys niekad.

Veltui norėčiau iš savęs išplėšt jį...

Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos —

Einu aš vis tik priešais savo širdį...

Nes mane varo spėka¹³ paslaptinga,

Rodo man puikią ateityj karūną,

Rodo Lietuvą, laisvą jau nuo jungo¹⁴,

Žmonių likimą, į rankas man duotą.

MARĖ

Ko abejoji?

JOGAILA

Kokia priešginystė

Troškimų! Rodos norėčiau, kad mane

Pastumtų priešais prievarta...

MARĖ

pasityčiodama

Kad būtų

Lengva, be kaltės, prasilenkt erškėčių,

O rinkti liaurus. užsidegdama Jeiaš būčiau vyru,

Tikrai kiekvieną užmanymą savo

Ginklu priversčiau pavirsti į darbą.

Aš nežiūrėčiau, ar sumažės kaltė,

Gudriai apdumus akis liudytojams.

Prietikius drįsčiau sutikt! O tu, broli...

pro didžiąsias duris įeina Prora Bilgenas

BILGENAS

Pasiuntiniai yr nuo kryžiokų mistro:

Kunons ir Konrads — nor kalbėt su tavim.

VAIDYLA

šnabžda Marei

Stojo ant žodžio.

JOGAILA

Bilgenui

Atvesk tuojau juodu.

Bilgenas išeina; Jogaila sėda ant sosto

MARĖ

šnabžda Vaidylai

Slėpk savo džiaugsmą — iš akių matyti.

Kunonas ir Konradas įeina pro didžiąsias duris

SCENA II

Jogaila, Vaidyla, Marė, Kunonas, Konradas

KUNONAS

atsikreipdamas ant Jogailos

Galingas mistras pasveikina tave.

JOGAILA

Dėkui už tai jam.

KUNONAS

Mistras nor žinoti,

Kur pasidėjo tavo pažadėjims,

Kurį išreiškei per Vaidylos lapas¹⁵ ,

Iš geros valios sandoros maldaudams?

JOGAILA

Per daug akyvas¹⁶ jūs mistras.

KUNONAS

Jis siuntė

Mus, kunigaikšti, ne dėl akyvybės¹⁷,

Tik, abejodama apie tavo žodį,

Nori patirti, ko dabar tikėtis:

Tavo pagalbos, arba prigavimo¹⁸?

JOGAILA

rūsčiai, keldamas

Argi jums tinka prigavims minėti?

Jums, kur ikšiolei¹⁹ tik apsimetimo

Mintate duona; kurie tinklais vylių ²⁰

Svetimą žemę gaudote; per melą

Ir prigavimą svietui jungą teikiat;

Kurie užgulę ant mūs tėvų žemės,

Kaip niekai pintys ant aržuolo seno,

Siurbiate syvus, atžaloms paskirtus,

Ir bjaurius nuodus leidžiat ᶖ jo širdį!

KONRADAS

Kam, kunigaikšti, liežuviu kariauti,

Kaltes ant sprando priešninkų kraunant?

Nieks pragaišties da riksmu nepataisė,

Jei tik užmiršo ginti savo namą.

Daužosi bergždžias tiktai pašėlimas.

Apveikia protas, dora, išturėjims.

JOGAILA

Marei

Šitas kryžiokas tyčiojas iš mūsų.

MARĖ

ramindama

Broli!

JOGAILA

Nurimki! Palengvinau širdį —

Galiu klausyti.

KUNONAS

Dabar, kunigaikšti,

Su mums kariausi. Pasirodei save —

Mes namo grįžtam. Vienok tau mūs zokons

Atlygins gausiai šitą prigavimą

Ir niekinimą mūs brolių! Minėsi!

VAIDYLA

melsdama Jogailą

Viešpatie!

MARĖ

taip pat

Ką gi darai tu?

JOGAILA

Tegul sau

Mūs draugininkas pasikalba.

KUNONAS

iškilmingai

Vardan

Zokono mūsų, kurs stabmeldžius valdo

Per ženklą kryžiaus, metu tau prieš sostą

Pirštinę šitą,

numovęs ricieriui pirštinę, meta

kaipo apreiškimą,

Kad jau apleidžia tave, žemę tavo

Sandoros tiesos; kad mainais tau veikiai

Atnešim kovą, tavo žemei gaisrą

Ir ištrėmimą!

JOGAILA

Užpulti ketinat?

KUNONAS

Pats esi kaltas, sukalbą sulaužęs.

JOGAILA

Dangaus dievystės ir peklos²¹ galybės

Tegul paliudys: kad verčiate mane

Prie baisaus daikto. Pasiduodu varui²²,

Kad atsikreiptų žadėta nelaimė.

MARĖ

Tai gerai, broli.

JOGAILA

stovinčiam pas duris Bilgenui

Apšauk tuoj šią naktį,

Tegul susirenk ricieriai į Vilnių,

Nes ant Kęstučio ūmai turim ruoštis.

atsigręždamas ant kryžiokų

Ar dabar tinkat? Aš jums nusileidžiu.

KUNONAS

Jei, kunigaišti, tikri tavo žodžiai,

Kodėl netiksim. šnabžda Konradui Tai da gudri lapė!

KONRADAS

taip pat Kunonui

Norėjo varo.

JOGAILA

Dabar svečiais būkit!

Noriu jus savo namuos pamylėti.

Užmirškim žodį, ištartą persmarkiai —

Atidarysiu jums pilį ir širdį.

kreipdamasis ant Vaidylos

Eiva, Vaidyla, karui prisiruoštų.

išeina pro didžiąsias duris, paskui jį Vaidyla ir Marė

SCENA III

Kunonas ir Konradas

KUNONAS

žiūrėdamas paskui išeinančius

Gudrus lietuvis, sukti jojo norai,

Tik jam netenka mūs zokono proto.

Tinklus užtaiso, žadinas lyg vaikas,

Ik pats į juosius nepaklius ant galo.

Užglėbt norėtų su mūsų pagalba

Tėviškę dėdės, o paskui prieš svietą

Suverst mums visą kaltės sunkinybę

Už Žemaitijos menkutį sklypelį.

Bet zokons žino gerai siekius savo

Ir neis tarnauti vaikiščio puikybei.

KONRADAS

Zokons tur galvą! Tykodams laimėti,

Gudriai į sląstas²³ įveja sau žvėrį:

Su ranka viena štai Jogailą stumia

Priešais jo dėdę; su kita Kęstutį

Persergės tyčia, norėdamas juodu

Tiktai suerzint ir įtraukt į kovą,

Idant iš griaučių brolžudingo²⁴ karo

Lengva jau būtų sugraibstyt Lietuvą.

KUNONAS

Supranti aiškiai, nors da esi jaunas,

Koki prie siekio keliai greičiau veda.

Žinai, kaip reikia stabmeldžiai apveikti

Be aiškaus varo, be aukų daugybės,

Dėl to ir siuntė tave, kad Lietuvą

Mitriai²⁵ pakreiptum.

KONRADAS

Tai lengva — tik reikia

Neleist, kad gautų katra²⁶ pusė viršų.

Jeigu nelaimė vieną jų prispaustų,

Iš makščių kardą privalome traukti

Silpnam pagelbėt ir dilgint puikybę

Jauno Jogailos ir skausmus Kęstučio;

Nuolat vis judint ir laukt, iki juodu

Pasijus sykį pajiegas išbaigę.

Įeina Vaidyla ir Marė.

SCENA IV

Kunonas, Konradas, Vaidyla, Marė

VAIDYLA

Ricieriai! Gerą atnešu jums žinią:

Dabar Jogaila trankosi, kaip levas²⁷,

Ir su liepimais pasiuntinius vaiko.

Taigi uždegsim kariškuosius laužus,

Saldei²⁸ nespėjus trissyk apsisukti.

KUNONAS

Skubintis reikia.

MARĖ

Nors kartą matysiu

Po mūsų kojoms tą puikumą senio,

Kursai mus niekin.

KUNONAS

Sesuo kunigaikščio

Tur kunigaikščių ir dvasią.

MARĖ

Man gėda,

Kad mes taip ilgai niekinimą kentėm.

KUNONAS

Didžiausias džiaugsmas tas, kurį pagimdo

Ilgas troškimas...

įeina pro didžiąsias duris Bilgenas.

BILGENAS

Esmi jūsų tarnas,

Svečiai garbingi, kunigaikščio siųstas

Butams parodyt, kurie jums paskirti.

Eikite paskui.

Kunonas ir Konradas išeina paskui Bilgeną pro duris tiesiai

SCENA V

Vaidyla ir Marė

MARĖ

linksmai apsikabindama Vaidylai už kaklo